Vėl Sydney - beveik gimtas miestas...

Po pilnų trijų mėnesių vėl atsidūriau Sydney. Deja, žinodamas kad paskutinėms dviems savaitėms. Po jų išskrendu į Singapūrą, o po to į šaltą Lietuvos žemelę.

Apsistojau pas draugę Eglę, kurios aktyvus gyvenimo tempas visiškai nesiriša su tipišku australišku gyvenimu, nors ji čia gyvena jau rodos 20 metų. Ir kol buvau šalia, ji visur stengėsi mane ištempti, o aš sakydavau, kad noriu tiesiog pamiegoti. Bet vistiek ištempdavo, ir tas be galo smagu. Tai pašokti salsa, tai pabėgioti parkais, tai vėl kažkur prie jūros...

Sužavėtas Brisbano universiteto auros, sugalvojau, kad reikia aplankyti ir Sydney Universitetą. Juolabiau, kad nuo balkono, kuriame dažnai pusryčiaujam, matosi pagrindiniai Sydney Universiteto rūmai. Universiteto dvasia man labai priminė Vilniaus Universiteto centrinius rūmus su uždarais vidiniais kiemeliais, paminklais, dvelkiančia senove sienomis. Ech, kaip užsinorėjau magistrą čia pastudijuoti...

Labai gerai pataikėm su diena, nes kai mes lankėmės, buvo kaip tik diplomų teikimas bažnyčioje, visai kaip VU, ir po to visi vaišinosi sumuštiniais, gėrimais. Na, mes pasivaidenom kaip kažkieno draugai ir vaišinomės taip pat. Užkandžiai su lašišomis, vištiena ir visokiais saliamiais. Gerai pavalgę, užsukom ir į muziejus, iš kurių įdomiausias buvo biologijos muziejus. Iš viso, iki šiol į Universitetus žiūrėjau kaip nevertą lankyti turistinį objektą, bet po apsilankymų univeruose, ypač Sydney, pradėjau suprasti ko užsieniečiai taip veržiasi lankyti ir Vilniaus Universitetą. 

Dar vienas įdomus faktas, kad Sydney Universiteto kiemely buvo filmuojamos Hario Poterio scenos, ir kažkaip vaizduotėje šis faktas pridėjo magiškų akinių žiūrint aplinkui :)

Universiteto kiemeliuose apstu poilsio zonu

Nenumaldomai artėjant išskridimo dienai, pora draugų pakvietė mane pastovyklauti Mėlynuosiuose kalnuose (Blue Mountains). Puiki proga dar kartą pabūti gamtoje. Nors nesu kalnų megėjas, bet nuotykiams atsispirti gana sunku. Taigi pirmyn.

Važiavom su palapinėmis trims dienoms. Nusigavom į Ingnar Falls stovyklavietę iš vakaro, nes jau kitą dieną būtume neradę vietos. Artėjant ilgajam savaitgaliui, australai kaip pamišę bėga iš miesto, todėl jau tam pasiruošėm. Pagrinde rinkosi ukrainiečiai, bet jie buvo labai faini ir su manim kalbėjo angliškai, nes rusiškai tiesiog nemoku. Ir kas labai smagu, nei vienas "nenuteisė", kaip Lietuvoj įprasta: "kaip taip gali būti?". "Paprastai", - atsakau. Tikrai patinka, kad neverčia jaustis nepatogiai jei nemoki vienos ar kitos kalbos. Viskas "easy" :) Gal čia kaltas eukalipto rūkas, kad visi tokie laimingi jautėsi, nes net giedriausią dieną kalnai vistiek atrodo tarsi su mėlynu rūku. O juk juo kvėpuojam...

Pirmą dieną išėjom pasivaikščioti aplink stovyklavietę. Pakeliui pametėm taką, ir teko vaikščioti miške su labai tankia augmenija. Kas dar geriau: išėjau su šortais :) Juk šilta! Žodžiu, prasiblaškę kokį pusvalandį, pagaliau radom šiokį tokį takelį, kuriuo ir dar truputi pažygiavom ir grįžom laimingi prie palapinių. Mnao kojos nubrozdintos nuo visokių šakų, bet niekis - žaizdos vyrą puošia :)

Kitą dieną jau važiavom giliau į kalnus, prie Golden Stairs, ir pradėjom žygiuoti 4.5km į vieną pusę iki The Ruined Castle. Visas žygis buvo 9km, ir numatomas laikas yra duodamas 5-6 valandos. Nenuostbu, nes beveik 1km reikėjo leistis gana stačiais kalnų takais ir laiptais, ir tas užimė beveik valandą, net galva lipant apsisuka kartais. O kur dar suvaikščioti pilmyn atgal, prie Ruined Castle vėl lipti 600 m aukštyn... o užlipti trunka juk dar ilgiau. Buvo verta. Buvo smagu. Vėl pasijunti toks mažytis didingos gamtos glėbyje. Bet kaip visada sakau - man gražu į kalnus tik žiūrėti, bet greičiausiai neatsysakyčiau pavaikščioti kitu taku, kurių Mėlynuosiuose kalnuose apstu.

Ant TableLand'o kalno krašto

Su baudom nesismulkina

Taip bevaikštant ir prabėgo trys dienos. Skubėjom namo, nes draugei į darbą reikia, o ir man trijų dienų kalnuose jau buvo per daug. Be to dar norėjosi su draugais išgerti alaus, atsisveikinti su vienais ir kitais. Dar apvažiuoti keletą širdžiai mielų vietelių Sydney. Ir skubėti į lėktuvą, papigiai skrendantį į Singapūrą. Tarp kitko, skrendu su pigių skrydžių avialinijoma FlyScoot, Sydney - Singapore, skrydis trunka 8 valandas. Pirkau bilietą vasario mėnesį, ir tuo metu kainavo 225AUD su visais mokesčiais į vieną pusę. Kaip tokiam atstumui (panašiai nuo Vilniaus iki Niujorko), tai pigiau grybo gavosi. Bet galvoju, negi nevalgęs būsių, tai užsisakiau maistą (+8AUD) ir plius dar vieną lagaminą reikėjo užsakyti, nes už tokią kainą duoda tik su rankiniu (+8AUD). Visumoj kainavo 245AUD į vieną pusę su lagaminu! Nežinau, jei aš normaliai Aus būčiau gyvenęs, rodos kiekvieną mėnesį kur nors į Aziją lėkčiau už tokias kainas!!!

Paskutinėmis dienomis dar susipažinau su kažkada seniai matytu žmogumi. Štai ir vėl pasitvirtino patarlė, kad kiekvieną žmogų, kuri sutinki kartą, būtinai per gyvenimą sutiksi ir antrą kartą. Jei pirmą kartą tik persimetėm trumpais pokalbiais, tai žiūrėk dabar jau kartu ir keliaujam lankyti Alfos. Paskutinę dieną prieš išskridimą Eglė sugalvojo būtinai aplankyti jo gyvenamąjį kaimą, o jis  gyvena tiesiog ant jūros skardžio, 60 km nuo Sydney. Pasaka rodos čia gyventi - ramu, žalia, vienoj pusėj kalnai, kitoj - jūra...

Tai taip kažką vis veikiant, net nebeliko progos pasvarstyti, pagalvoti apie praėjusius visus metus, kuriuos praleidau Australijoje. Bet gal ir nesinori jau galvoti, nes tiesiog viskas nuspręsta. Žinoma šiai dienai. Nors širdimi jaučiu, kad norėčiau čia pasilikti, bet galvojant protu, logiškai: nebeapsimoka ir tikrai neverta - reikia normalaus darbo ir tikrai jokia saulė ar palmė šito neatstos.

Tuo pačiu, jaučiu ir šis blogas jau nueis užmarštin. Sugrįžęs į LT, nelabai norėsiu turbūt rašyti. Nebent atsisėdęs kur prie židinio, dar prisiminsiu australiškos šilumos nuotrupas, ir mintys kaip nors susigulės - parašysiu kažką iš memuarų serijos :) Nors dar viena postą parašysiu apie Singapūrą, kuriame apsistoju 4 dienoms. O kol kas, jei kas skaito, tai smagu, o jei nebe... na, tai gyvai pabendrausim! Kaip nors, kada nors, kažkaip ir prie alaus bokalo!