Brisbane. Pirma savaitė

Pirmas dalykas, kuris jaučiasi nuo pat pirmos dienos atvykus į Brisbane iš Sydney – SUBTROPIKAI. Kai pagalvoji, ne tiek jau mažai yra tas 1000 km, bet klimatas smarkiai kitoks. Maniau, kad Sydney jau yra drėgniau nei Vilniuje, tačiau Brisbane drėgmė dar minimum dvigubai didesnė už Sydney. Išvykau iš Sydney su +41C, o Brisbane nors buvo tik +31C, bet lašeliai ant kaktos ir nugaros atsirasdavo kaskart valgant, einant ar net darant bet kokį judesį, ko Sydney tokio dalyko nepatyriau visai ir per didžiausius karščius. Naktimis temperatūra nenukrenta žemiau +21C. Pasaka! Nors pirmą naktį ir sunkoka užmigti buvo, bet greitai apsipratau: jei Sydney be maikės neužmigdavau, tai čia su maike neužmiegu – tenka ją nusiimti ir miegoti su anklode iki pusės. Sydney vakarais tikrai daug labiau atvėsdavo ir net gaiva būdavo. Brisbanej per visą savaitę gaivą pajusti padeda tik didžiulė bibliotekos salė, kurioje naudojuosi nemokamu internetu. Atsiprašau už nuotraukų kokybę, mat pagaliau gavau dovanų telefoną, bet fotkina tai prastokai – teks vėl pratintis traukti savo muilinę fotiką. 

Antras dalykas, iškarto krentantis į akis atvykus – miesto architektūrinė naujovė ir daug didesnė plastika nei Sydney. Čia daug mažiau dangoraižių, bet tiek pastatai, tiek tiltai, tiek viadukai palei upę sudaro įspūdį, kad viskas plaukia akyse. Upės motyvas Brisbaneje man primena Vilnių – tokį mažesnį ir jaukesnį nei Sydney.

Labai patiko prie teismo rūmų "sekančios" akys. Ideali vieta tokiam kūriniui.

Nors Brisbane oficialiai gyvena 2 milijonai gyventojų, tačiau vaizdas toks, kad Vilniuj ir tai didesnis eismas, daugiau žmonių gyvena ir centras ne ką mažesnis. Brisbane gal tik dviem dangoraižiais daugiau, kitus pastatus dangoraižiais nepavadinčiau. Ir atrodo kaip Vilnius: aukščiausias dar tik statomas pastatas primena Europos pastatą, šalimais Lietuvos viešbutį ir pora didesnių pastatų. O ir Baltasis tiltas šalia. Tiesa, įmantresnis čia, bet baltas ir skirtas tik pėstiesiems, einantiems link tų dangoraižių. Sekantis toks masyvus Žaliasis tiltas, tik Brisbanej jis baltas. Toliau, tokio pačio stiliaus tiltas kaip Vilniaus Karaliaus Mindaugo tiltas, o prieš "Baltajį tiltą" eina platus ir masyvus "Geležinio Vilko" tiltas. Haliucinacijos! Plius, rodos Brisbane nusižiūrėjo kažkada Vilniuje (o gal atvirkščiai) palei upę įrengtą paplūdimį su baseinu, kuris čia nuostabiausiai prigijo ir visad pilnas žmonių. Vaikams tiesiog atviras ir nemokamas vandens pramogų parkas.

Apsistojau hostelyje, kuris yra arti miesto bibliotekos. Ale dalinuosi kambarį su 10 žmonių, bet kambarys nestandartinis – toks tarsi padalintas į dvi patalpas, ir miegu mažesniajame su dar trimis žmonėmis, bet užtat priešais stiklinė siena ir erdvės rodos daug. Plius taip šone lovą gavau, tai asmeninės erdvės visai pakankamai. Kol kas neerzina niekas – netgi įdomu: kiekvieną vakarą pabendrauju su įvairiais žmonėmis. Nors intereso didelio neturiu, nes beveik visi kažkokie klajokliai, auskaruoti ir pernelyg ištatuiruoti, tai jei jau koks normalesnis žmogus iškarto matosi skirtumas (aš taip jaučiuosi, nes kažkaip ne mano kontingentas). Jau susiradau nuomuotis kambarį, į kurį kitą savaitę kraustausi. Apie tai plačiau kitą kartą.

Dar vienas dalykas: ar čia jau pasireiškia Queensland valstijos savitumai, bet visi autobusai (angl. BUS) virto BUZ. Ant kiekvieno viešo transporto taip užrašyta. Na, ką vėl mokytis vietinės anglų kalbos tenka. Nors gal ir gerai, vistiek nelabai ir bendrinės moku.

 

Patinka man Brisbanas - mažesnis, bet žymiai jaukesnis ir mielesnis nei Sydney. Gal vien dėl to, kad gerokai mažiau žmonių zuja aplinkui. Kita vertus gaila, kad arti nėra jūros, bet ir Sydney juk ne kiekvieną dieną nueidavau prie jūros. Jei labai norėsis, per 40 minučių būtų galima atsidurti pakrantėje, tad mažas minusas Sydney masteliais. Vertinti gyvenimo čia kol kas neapsiimu, bet dabar visai patinka man šitas Viln..., t.y. Brisbanas.

Kelionė į 2013-tuosius

Kelionės atgaivina sielą ir prablaivina protą. 100% taip nutiko ir man.
Daug nuotykių apturėjom per tris savaites. Tiek daug, kad visko ir nebeprisimenu. Didžiausia laimė buvo mesti darbą restorane, nutraukti nuomą, paimti palapinę, piniginę ir pabėgti iš metropolio. Tris savaites anei telefono, anei interneto. Ar kartais žmonės nepamąsto, kad rojus yra bent savaitei atsijungti nuo likusio pasaulio? Ne visi, nes mano artimieji per tą laiką spėjo ir paiešką per FB paskelbti...

Rašyti blog'ą reguliariai darosi sunku. Tiesiog nebesinori praleisti laiko prie kompo. Laimei, per kelionę susipažinau su Nerijumi, kuris aprašė visą šios kelionės kroniką vos ne kas dieną informuodamas savo, mano ir kitų draugus apie dienos įvykius. Visų nuotykių nerašysiu, geriau paskaitykit Nerijaus užrašus pradenant pirma diena niekalai.wordpress.com ir taip iki po Naujų. Visi vardai tikri, tad nesunkiai atpažinsit kuris ten aš, ir ką per kelionę teko patirti. Nerijus įdėjo ir keleta nuotraukų, ir pora video sumontavo, tad įvertinkit jo triūsą, dėl kurio aš esu jam dėkingas (nereiks dabar viską aprašinėti). Kaip ir Vaidui bei Simonai už tikrai gražias nuotraukas ir didelį darbą pasiruošiant kelionei, Eglei už neišsenkantį džiaugsmo ir smagumo šaltinį ir Nick už lietuvybės puoselėjimą su australiška gyvensena, kuri neretai mus, lietuvius, glumindavo :)

Daug nuotraukų pridaryta iš kelionės. Iš jų padariau slideshow. Geriau vieną kartą pamatyti, nei tris kartus pasakoti tą patį. Turiu tradiciją per kiekvieną kelionę iš naujo atrasti kokią nors dainą. Taip nutiko ir dabar. Tikiuosi Mamontovas nesupyks, kad jo dainą įdėjau - ši melodija visą kelią skambėjo mano galvoje. Taip ir apibūdinu šią kelionę - po sunkių 2012-tųjų vistik prisiminti savo svajonę. Žiūrėdami video patarčiau youtube kokybę pasidininti kažkiek...

Jei kam tingisi skaityti Nerijaus blog'ą, įdedu pora jo pagamintų video:

Su laiku Nerijus gali pagaminti ir daugiau video iš šios kelionės, tad norėdami pamatyti, sekite jo blog'ą.

Nuotaikos po kelionės be galo geros, tik niekaip nesinorėjo grįžti atgal į Sydney. Gal tik paskutines tris dienas skubėjom namo, nes realiai 10-14 dienų kelionės būtų užtekę į valias. Po to jau jautėmes kaip šis drakonas, rastas Aubury botanikos sode, ir kuris nebepakelia galvos nuo daugybės įspūdžių:

Kaip tik po kelionės ėjom visi kartu pasižiūrėti kaip drakonas vaidina "Hobito" filme didžiausiame ekrane pasaulyje Sydney Imax3D ekrane.

Po mažų miestelių jaukumo, Sydney atrodo tikra kemšienė (ar kamšalynas, o gal kemšalienė?). Net Adelaidė pasirodė jaukesnė. Bet taip gali būti todėl, kad buvo atostogos - tada ir akys labiau blizga, ir šypsena būna platesnė. Kaip bebūtų, per šią kelionę buvo jau nuspręsta palikti Sydney. Tad neilgai trukus nusiperku bilietą dar vienai parai kelio į šiaurę - bandyti naują vietą įsitvirtinti, nes per kelionę prisiminiau, kad vistik noriu laikytis savo svajonės...