antradienis, rugpjūčio 21, 2012

Žiemos "stebuklai"

Eina paskutinis 2012 metų žiemos mėnuo Australijoje. O kad žiema, galima įsitikinti įėjus į World Square - papuošimai ir lemputės akivaizdžiai leidžia džiaugtis "kalėdomis" :)


Rodos kartais šalta pasidaro vien bežiūrint į tokius medžius. Gal ne veltui Lietuvių šokiuose mums visiems išdalino klumpes - įsispirsim ir dėvėsim trigubas ir storiausias kojines, nes kitaip tiesiog nepatogu būtų. Ir vaikštom kaip ant ledo... o kaip dar šokti? Mokinamės, ir aišku kartais grožimės...



Taigi, mano spintą papildė dar ir klumpės. Daug vietos užima, pasirodo. Galvoju kurią dieną išeiti į gatves ir padaryti eksperimentą, kaip reaguos žmonės į tokią avalynę. Būtų įdomi reakcija, ar tikrai jau sydnėjiškiai prie visko pripratę.

Gyvenimas šalia pagrindinės miesto katedros šiek tiek primena gyvenimą šalia Vilniaus Arkikatedros :) Kiekvieną kartą kai tenka praeiti katedrą, vis geriuosi šiuo statiniu. Nors realiai pati katedra grožiu ir dydžiu nusileistų Europoje esančioms kadedroms, bet Sydney tai tikra atgaiva akims ir sielai.


 Praeitą savaitę besimokindamas naujų dalykų, už kuriuos, aišku, reikia mokėti, įmonėlė man pasiūlė padirbėti tvarkant kompus ir diegiant bibliotekoms naujas programas. Taigi, nusiuntė į poros valandų instrukciją, o po jos - kitą dieną visus jau išskirstė į mokyklos bibliotekas tvarkyti Lenovo kompiuterių. Pridavė visokių įrankių, instrukcijų, kompaktų - pasijutau kaip tikras apsiginklavęs brigadininkas. Puiku, pagalvojau - mėgstu ir keliauti, ir bendrauti, o dar ir normaliom darbo valandom dirčiau prie kompų. Deja, išaiškėjo, kad tai tik vieno mėnesio projektas. Ir kiekvieną dieną turim laukti instrukcijų, kur keliauti sekančią dieną. 


Pradžia kaip ir buvo daug žadanti. Bet po trečios dienos - štilis. Pasiteiravau savo menedžerio, kokia situacija. Pasirodo, jie mato problemą, kad neturiu mašinos, nes ne visur gali mane nusiųsti. Na, sakau siųskit mane visur, nes viešas transportas yra visai gerai išvystytas, ir net pirmą dieną aš atvažiavau laiku, kai mano kolega stipriai vėlavo, nes paprasčiausiai įstrigo kamščiuose...
Bet vėlgi, iškilo dilema, ar aukoti brangius mokslus dėl mėnesio projekto. Mokslai kaip tik jau baiginėjasi, bet turi duoti praktiką SAP BI modeliavimo srityje. Kadangi mokslai ir įdarbinimo agentūra yra ta pati institucija, paprašiau, kad suderintų šituos dalykus, nes negaliu gi būti dvejose vietose tuo pačiu metu. Tai sutariau kompromisą: dvi dienos studijos ir praktika, trys dienos per bibliotekas keliaut, nes už mokslus reikia mokėti, o kaip aš atidirbsiu, jei darbo negali man pasiūlyti. Truputi jų manipuliavimo meną įvaldau.
Vistik darbo restorane irgi nemetu - jau dabar neaišku ar dar gausiu Lenovo kompiuterius tvarkyti, nes jau kelios dienos negaunu jų instrukcijų. Sakau, jei nebereikia mano paslaugų, galiu grąžinti įrankius ir ramu. Bet vis dar sako - palauk, vis dar "on hold". Restorane tik gerokai sumažinau valandų, nes tiesiog per sunkų būtų viską išvežti. O ir neturiu tikslo užsidirbti pinigų. Norisi tik normalesnio darbo užgriebti...

* * * * *

Berašant šį pranešimą, nusprendžiau pasiskanauti alaus. Žiūriu parašyta: Full Strength Beer. Kaip tik šiai dienai.

Pradėjau ragauti, ir pagalvojau, kad juk negali būti toks stiprus. Pasirodo, šis Full Strength Beer - 5% alc. Čia tai tau! Australija jau grynai azijiečiams pataikauja. Nors po pusės alaus, jau ir pačiam nebeatrodė, kad silpnokas alus. Na, su temperatūrom jau pripratau, kad skiriasi Lt ir Aus, dabar laispniai pradėjo skirtis, o vėliau gal jau sužinosiu, kad čia metras nelygus metrui Lietuvoje (!?) :P



ketvirtadienis, rugpjūčio 09, 2012

Aroma Festival

Liepos paskutinį sekmadienį su drauge nuvarėm į Aroma Festival, vykusį prie pat Opera House. Prisiragavom šokoladinių ir imbierinių gėrimukų, ragavom kiniškų koldūnų ar kažką panašaus į tai :)

Bevaikčiodami sutikom keletą kupranugarių. Keista jas buvo matyti prie Operos. Pagalvotum, Sachara prie Australijos vandens. Čia būtų beveik tas pats, kaip Gedimino prospekte pamatytum kaimo arklį. Bet ko tik žmonės nepadaro, norėdami išlupikauti pinigų.


Festivalis truko vieną dieną. Daug palapinių, ir kai kuriuose buvo galima kažko paragauti ar pauostyti visokių arbatų ir žolelių, saldumynų ir sausaunių. Kai kas nemokamai, kai kas mokamai. Aš pats susigundžiau nusipirkti karštų šviežių belgiškų vaflių su ledais, kurie pačioje Belgijoje būdavo be galo skanūs. Na, dabar ne Belgijoje, bet skonis beveik toks pats. Niam. Per visą teritoriją buvo trys scenos, kur vyko koncertai ir pasirodymai. Be galo gera buvo vėl išgirsti gyvą džiazo, bliuzo ir šansono stiliaus muziką besėdint prie staliukų gryname ore ir ragaujant karšto juodo šokolado. Rodos, tik Lietuvoj girdėjau gyvo garso koncertus. O tai jau buvo senai. Galvojau pasėdėti pusvalandį, bet negalėjau atsistoti visas dvi valandas. Rojus, rodos gyvenk ir kaifuok.

Viena scena buvo virš kiosko, o viduje sukiojosi gražios padavėjos su plunksnomis plaukuose. Gera ne tik į koncertuojančius pažiūrėti, bet ir į pirmą aukštą :) ir į žmones paspoksoti. Be galo patiko diena.