Republic of Singapore (English) / 新加坡共和国 (Chinese) / Republik Singapura (Malay) / சிங்கப்பூர் குடியரசு (Tamil) PIRMA DALIS

Viskas. Pabaiga. Sėdžiu į lėtuvą, kuris atplešia mane nuo Australijos žemės.  Važiuojant į oro uostą vėl sunervino traukinio bilietas, kuris įprastai kainuotų 3-4AUD, bet kadangi stotis oro uoste, tai mokestis pakyla iki 16AUD. Ir tai vadinasi visuomeniniu transportu! Bet žiūriu, ne tik Sydney taip pasielgė - Brisbane lygiai taip pat. Na, Australija didžia dalimi gyvena iš turistų, tai žinoma, kodėl nepasipelnyti...

Pridaviau lagaminą, dar nuskubėjau į Hungry Jack užsisakyti Aussie burger, nes jau skrandis gurgė, ir puoliau ieškoti interneto. O gi tam, kad pažiūrėčiau, kur užsisakiau hostelį var vasario mėnesį, nes nei kontaktų, nei kur jo ieškoti neturėjau supratimo. Kai ieškojau, sužiūrėjau pigiausią ir užsakiau. Radau internetą ir skubėdamas ieškau, per visus turimus paštus, kur čia rasti. Pagaliau radau laiškelį, bet kad nelabai aišku nei kur nei kaip ten nuvažiuoti. O blogiausia, kad laikas spaudžia, nes tuoj pradės laipinti į lėktuvą. Laimei, išgirdau kad lėtuvo skrydis vėluos, tai vėl ieškau info, kaip čia reikia nusigauti iki to hostelio. Radau. Net tris pastraipas išrašytos instrukcijos. Bliamba, supratimo neturiu erdvėj, tai skubėjau bent nusirašyti, kad jau vietoj kaip nors seksiu tas instrukcijas. Pagaliau nusirašiau. Ir atėjęs į vietą, žiūriu dar žmonės laukia įlaipinimo, o jau visą valandą vėluoja... Dar spėjau iš tolo apžiūrėti lėktuvą - FlyScoot'o Boeing....

Pagaliau atsisėdau į vietą. Nors pigios avialinijos, bet tikrai daug patogesnės vietos nei Ryanair ar JetStar. Tiesa, be jokių ekranų ir antklodžių, bet stiuardesės mielai siūlė tai už papildomą mokestį. Svarsčiau ar noriu ten "pramogas" užsisakyti, kuris kainuoja 15AUD (planšetė su filmais ir žaidimais). Bet norėjosi tik miego, o kai pabudau, išsiiėmiau savo galvosūkių knygelę ir labai smagiai per skrydį sudorojau tris galvosūkius.

Skridom visą dieną, ir kai pagaliau sutemo, vėluodami nusileidom Singapūre. Tai pakankamai maža salelė plotu, bet santykinai didelė žmonių kiekiu ir kultūrine įvairove. Vien faktas, kad sala yra tik 57 km pločio ir 24 km ilgio, ir joje sutelpa net 5.3 milijono gyventojų, niekaip neleido suprasti, kur jie tiek gyvena. Bet išlindo faktas, kad net 75% gyventojų yra kiniečių, tai lyg ir aišku pasidarė, kur jie visi sutilpo - beveik visur daugiabučiai, o ir tie - ištisai 40-ties aukštų. Ir taip blokas po bloko.

Nusileidęs oro uoste, leidausi ieškoti metro, kuris čia vadinosi MRT. Realiai čia visi traukiniai važinėja tik virš žemės arba po žeme, ir beveik niekur ant žemės, mat taip vietos taupo, kas jiems tikrai aktualu. Ir kai nusipirkau bilietą, 10 stotelių atstumu nuo oro uosto, už kurį sumokėjau tik 1.80SD (Singos doleris beveik vienas prie vieno prie Australiško), tai gavau nustebimą, kad taip pigiau, nes Aus būčiau sumokėjęs vos ne 5AUD. Plius, nelupikauja kad stotis oro uoste (ne taip kaip Australijoje). Ir važiuodamas taip stebėjausi modernumu, kad tikrai Australija pasirodė atsilikus. Apsauginės sienos nuo traukinių, automatiniai traukiniai varomi be vairuotojų: pirmam vagone net matosi langas į priekį ir jokio žmogaus. Tiesa vistiek tamsu, tai nieko įžiūrėt neišėjo. Dar vienas dalykas kritęs į akis - beveik nėra sėdimų vietų - visiškai priešingybė australams. Australijoje žmogus privalo važiuoti komfortiškai, ir per visą vagoną vienoje eilėje būna 3 ir 2 vietos, ir plius per du aukštus. O čia, jei yra vietų tai tik išilgai palei langą ir plius, yra vagonų, kur visai nėra sėdynių. Bet užtat vagonai gerokai mažesni, o ir storų žmonių nėra, nes matomai kitokia kultūra. Bet kai pagalvoju, australas matyt taksi čia imtų, nes santykinai čia yra labai pigu.

Tik išlipu iš stoties į lauką - šilumos siena. Jaučiuosi kaip pakliuvęs į šiltnamį ir taip karštoje Australijoje. Net Aus taip nebūna. Vos dešimt minučių paėjau ir jau visas šlaput šlaputėlis.

Šiek tiek pasiblaškęs, pagaliau atsibeldžiau į vietą, ir pagal instrukcijas, kažkur čia turi būti hostelis. Žiūriu žiūriu, ir nematau. Pradedu įtarti, kad ne iki galo instrukcijas užsirašiau, nors adresą turiu. Bet čia tų numerių nėra. Bent gatvę radau. Geylang gatvė. Pradėjau vadinti GayLandu šitą vietą, nors kaip vėliau pasirodė, su tuo nieko bendro šita vieta neturi, nes ji turėjo visai kitą reputaciją...

Na, tai perėjęs išilgai gatvę, grįžau atgal į priekį. Vis akis ieškojo pavadinimo Sky Orchidey. Pagal instrukcijas, ant šito kampo turi būti tas hostelis, o jau tamsu, o dar ir visas šlapias nuo prakaito ir karščio. Tai atsisėdau ant lagamino, ir galvoju ką daryti... bent pailsėsiu truputi. Per tą laiką keli ir priėjo pasiklausti, bet nei vienas padėti ir nesugebėjo.

Sėdžiu tamsoj kokias 5 minutes, ir staiga užmačiau numerius po tuo žaliu stogeliu. Aha, man reikia 96 numerio, o virš durų užrašyta - 94 ir sekantis 98. Tai kur čia eit? Nuėjau į 94 ir gavau tokį šoką, kaip žmonės gyvena - dušai kaip tvartuose, virtuvės irgi... keista, kad duris net nerakina... Laimei po kiek laiko atėjo viena moteris, kuri dar sugebėjo angliškai kalbėti, ir man pasakė, kad hostelis kitame numeryje.

Ir ką gi, pasirodo, tas hostelis dabar jau vadinasi 98SG. Eidamas pro duris tikėjausi, kad nebus tokio pačio tvarto kaip mačiau prieš tai. Nors kai paimiau taip papigiai, tikrai pagalvojau, kad taip ir gali būti...

Prie įėjimo į hostelį

Virš įėjimo į hostelį viduje pastato. Suprask - tai SKY ORCHIDEA (hostelio pavadinimas kuriame užsisakiau lovą)

Pačiam hostelyje negalima vaikščioti su apavais - nei su batais, nei su šliopkėm. Jo.. Pagalvojau, kad pakliuvau į indų vienuolyną...

Laimei viduj viskas švaru, tvarkinga, ne blogiau nei AUS. O čia dar ir nemokamai masažo kėde galiu naudotis! Jėga.

Pradžioj nesupratau - čia tualetas ar dušas. Pasirodo, viskas viename...

Laimei, hostelio vidus tikrai gerai įrengtas. Sauga taip pat patikima, nes aš gavau keturis raktus, o kambarys nuolat saugomas dviem užrakintomis durimis (vienas kabario, ir kitas trečio aukšto, hostelis per du aukštus). Plius dar turim savo rakinamą spintelę kambaryje, ir dar vienas raktas įėjimui į pagrindinę salę, kur yra priimamasis.

Viską peržiūrėjęs, pajutau palengvėjimą, kad ši vieta diena kaip naktis skiriasi nuo prieš tai matytos. Iškarto lendu į dušą, o čia - klozetas. Hmm, pamenu kai buvau Damaske, Sirijoje, ten dušas irgi su skyle grindyse buvo, bet čia net su visu klozetu!!! Įdomi kultūra, pagalvojau, bet matomai jiems tai įprasta. Ir tas man labai patiko, kad randu tikros autentikos, kuri labai skiriasi nuo mums įprastos. Štai ir negaliu su batais vaikščioti, ir dušai keisti. Vistik vėliau radau normalų dušą, be "priedo" - pasirodo kiekvienam aukšte yra po vieną normalų, ir du tokie su "priedu". Užtat atskirai tualetų nėra - jei prispiria reikalas, tenka naudotis tokiais - šlapia visur....

Beje, daugumoje viešų tualetų Singapūre, bent jau vyrų, ant tualeto durų irgi yra ženklai, norintiems pasirinkti tualeto tipą:

Štai tau ir laisvė rinktis. Nenuostabu, čia visos religijos lygios, yra net keturios oficialios kalbos - anglų, mandarinų, tamilų ir malajų. Laimei yra anglų, nes su kitomis kalbomis būtų problemų, ypač kai hieroglifai visokie piešiami. Informacijos centre paklausiau, o kaip su valdžia, kaip jie ten bendrauja. Pasirodo, visai kaip ES, visi gali bendrauti sava kalba, ir yra pilna vertėjų, kurie viską verčia į likusias kalbas. Na, aš suprantu, kad ES didelė, bet ar tas apsimoka Singapūrui. Likau nesuprastas... Šiaip ar taip, jei polikas kreipiasi į liaudį, tai kreipiasi angliškai, kadangi tai visus vienijanti kalba.

Pirma diena - UNIVERSAL STUDIOS ir SENTOSA

Kadangi buvo ketvirtadienis - pagalvojau, kad geriausia diena varyt papramogauti, nes savaitgalį visi vaikai sugūžės ir teks stumdytis eilėse. Ir gerai padariau - nulėkęs į Universal Studios Singapore, eilėse beveik stovėti nereikėjo, o visi atrakcionai veikė.

 

Eidamas prie vienų pagrindinių atrakcijonų (kur raitosi mėlyni ir raudoni keliukai), prireikia kažkur pasidėti savo kuprinę, nes į atrakcijonus neleidžia net su fotoaparatais. Ir štai čia pasireiškia malonus svetingumas palikti kuprinę užrakintose dėžutėse. Priėjus labai viskas moderniai pasirodė - norint gauti dežutę, turi įvesti savo gimimo datą ir mėgstamą spalvą. Tada tau ekrane parodo dežutės numerį, tau jį atidaro, ir kai uždarai užsirakina automatiškai. Ir taip nemokamai leidžia laikyti 40 min, jei nori ilgiau, teks primokėti. Kaip keistai - net rakto nereikia - viskas moderniai ir elektroniškai. Per tą laiką sugebėjau net per tris atrakcionus prasisupti. Žiauriai smagūs tie minėti raudomi ir mėlyni atrakcijonai, pavadinimu BattleStar Galactica motyvais, nes šalimais leidžiami visada du "erdvėlaivai" ir vos ne visą kelią taip tarpusavy lenktyviauji. Verta pabandyti juos abu, nes vienas laiko tave iš apačios, ant kojų, o kitas - virš galvos, kojos laisvos...

Apibendrinant, šitas konkrečiai Singapore Universal Studios nenustebino, bet Paryžiaus DisneyLendas paliko daug įspūdingesnį prisiminimą. Čia toks labiau atrakcijonų parkas, o Disneyland jau yra visas pasakų pasaulis su begalybe šou, pasirodymų, spektaklių. Nors jei esi Singapūre ir turi pakankamai laiko, tikrai smagu vieną dieną praleisti ir čia.

Toliau tą pačią dieną norėjau šiek tiek pasibastyti ir po Sentosa salą, nes būtent šita mažutė sala yra labiausiai "entertainment" pramogų vieta. Čia įsikūrę ne tik "Universal Studios", bet ir aibė kitų pramogų parkų. Su skyrail keliauju toliau per salą ir išlipu prie Liūto-Žuvies, Singapūro simbolio vardu Merlion. Labai didelis pastatas, o jo viduje įkurtas kaip ir šviečiamoji paroda, kaip atsirado Singapūras. O užlipęs "liūtui" ant galvos, atsivėrė Sentosos salos panorama. Tikrai verta užeiti...

SkyRail

Merlion

Turbūt pasirodė, kad nuogaliams čia ne vieta...

Pro Merlion Liūto-Žuvies nąsrus... Kai kam tai gali būti paskutinis matytas vaizdas grimztant Merlion'ui į skrandį... :)

Besiblaškant toliau, dar spėjau nueiti į 4D filmą apie piratus ir apie gamtosaugą. Didelio įspūdžio po apsilankymo Universal nebepaliko.

Toliau skubėjau į vandens, ugnies ir lazerių spektaklį "Songs of the Seas". Rodomas du kartus vakare. Be galo gražus pasirodymas, kuriame stengtasi įpinti gyvenimo Singapūre dvasią. Labai gražus ir vertas aplankyti pasirodymas.

Kaip pasaka baigėsi pirma diena Singapūre. Grįžęs į hostelį, kokį gėrį pajutau atidaręs kambario duris, nes kažkas įjungė vėsinimą. Jėrgau jėrgau, galvoju, kaip tie žmonės čia gyvena. Aš turbūt sėdėčiau namuose arba darbe, ir nosies negalėčiau iškišti. Nors naktį dar pusė bėdos būnant lauke, bet miegoti vistiek per karšta...

Antra diena - KULTŪRINIMASIS - ChinaTown ir Singapūro Nacionalinis Muziejus.

Taigi, kad ir kaip keista, pradėjau nuo ChinaTown. Ir neprašoviau. Tas ChinaTown'as čia visai kitoks nei įprastas Australijoje. Vienoje gatvėje buvo ir Tibetiečių vienuolynas, ir Indų šventykla, ir Islamo mečetė. Man, kaip mačiučiam tik mečetes ir bažnyčias, buvo labai didelis įspūdis pirmą kartą apsilankyti Budizmo ir Indų šventyklose.

Labai paliko įspūdį tokia draugystė. Tik 30 metrų viena nuo kitos...

  

 Indų šventykloje kai pradėjau fotografuoti, prie manęs priėjo indas, ir sako už fotografavimą viduje reikia mokėti. Ai, sakau, nepastebėjau ir nefotkinsiu. Ir gerai, nes mieste vėliau buvo ir kitų šventyklų, kur leidžia ir už dyką.

Žodžiu, su baudomis tikrai nesiskuklina. Net už valgyma traukinyje ar traukinių stotyje, bauda yra 500SD, nors brangiausias bilietas į vieną pusę yra 2SD. T.y. skirtumas 250 kartų...

Toliau kulniuoju link Nacionalinio Muziejaus. Nors miestas labai modernus, deja, Azijos bruožai daug kur išlenda. Kaip antai - dauguma žmonių vaikšto per gatves bele kur, bele kaip. Ne veltui tokių ženklų prikabinta vos ne ant kiekvienos gatvės.

Pakeliui link muziejaus radau Singapūro parlamentą, bažnyčių, į kurias nuėjau atsivėsinti. Tik kažkaip keista pasidarė: krikščionių bažnyčios - vieninteli šventi namai, į kuriuos leidžia eiti su batais, visur kitur - tiek budistinių, tiek indų, tiek visokių kiniečių šventyklose, tiek musulmonų - visur reikia nusiauti batus ar šlepetes. Įdomus pastebėjimas...

Transportas - tiksli Londono kopija. Jei nematyčiau gamtos ir architektūros, dviaukščiai autobusai ir metro tikrai bylotų, kad čia Anglija. Negana to, dar ir elektros jungikliai kaip Anglijoje, tai teko ieškotis naujo adapterio. Nieko, GayLande yra visko ir papigiai :)

Vistik keliaudamas per miestą, vis pagalvoju, kad daugiau vienas nebekeliausiu. Buvo minčių ir šį kartą Singapūrą pasilikti kaip tranzitinę stotelę pakeisti lėktuvus, tačiau draugai įtikino, kad verta aplankyti. O ir noro šiek tiek buvo, nes nežinia kaip bus ateityje. Sakiau, viskas - paskutinį kartą keliauju vienas. Tiesiog neįdomu vienam džiaugtis ir blaškytis. Nors sutikau pora merginų, kurios irgi vienos keliavo ir prašė patofografuoti. Ir kaip išaiškėjo, viena iš Pekino, kita iš Švedijos, ir jos čia biznio reikalais atvyko. Tik gaila, kad tą pačią dieną jos ir išskrido...

Na, bent jau radau keleta "virtualių" draugių, kurios laukė manęs prie Nacionalinio Muziejaus. Nežinau, bet man pasirodė, kad visos čia "jos"... :)

Kažkaip atrodė, kad visos čia "JOS"

Pagrindinis Singapūro simbolis

Bus dar.