penktadienis, rugsėjo 14, 2012

Kur dingo "ugnelė"?

Ilgokai nerašiau...

Graži šalis - Australija. Deja, vien grožiu negyvensi, reikia tą grožį palaikyti ir ta dalis nėra pati maloniausia.

Nuo liepos pabaigos lankau kursus - pradėjau mokintis SAP BI, kas Australijoje yra didžiausias poreikis. Tada atrodė, kad atsivers naujos galimybės, o ir įmonė, kuri teikė kursus, žadėjo stažuotę. Taip ir atitolau nuo blogo rašymo ar lietuviškų portalų naujienų skaitymo, nes nėriau į SAP'o literatūrą ir praktinius darbus.
Žinių tikrai daug. Patinka, kad klasėje tik 4 mokiniai - kiekvienam labai didelis dėmesys. Tačiau su kiekviena diena vis apninka abejonės, ar gerai darau - juk mano patirtis buvo su Oracle technologijom, ir dabar tarsi nubraukiu savo paskutinius penkeris metus ir gautus sertifikatus. Vedamas tokių dvejonių, nors ir pasiskaitau apie SAP, bet tuo pačiu bandau savarankiškai praplėsti žinias apie Oracle Apex ir Oracle Warehousing. Bet kaip žinia, geriau siųstis vieną failą vienu metu nei tris, taip ir su smegenimis turbūt. Dvejonės, dvejonės... Galvojau, reikės vistik oficialiai apiforminti tas įgytas žinias, bet realiai vien egzamino laikymas kainuoja arti AU$600. Tai praktiškai tris Oracle sertifikatus išsilaikyčiau už tiek. Aišku pirmiau reikia žinių įgyti. Lietuvoj kainos tokios pačios - absoliutūs dydžiai tokie patys, taigi kur laikyti nėra skirtumo. Vat pačios kursų kainos skirtųsi ženkliai: jei Lietuvoj už vieną dieną ima 1000Lt, tai Australijoje - AU$1000. Taigi, tektų suktis visiškai savarankiškai. Bet paviliojo pasiūlyta praktika. Dabar mąstau - blaškymasis nieko gero neduoda...

Tai taip gyvenimas ir sukasi - mokslas, miegas, nemėgstamas darbas, laiko stoka (šį blogą rašau nuo 1 iki 3 nakties, ir nemiegantis tik dėl galvos skausmo). Pasijutau visiškas studentas. Tiesa, šiek tiek apatiškas. Nors įmonė, kurioje turiu kursus, žadėt žada stažuotę, bet labai jau nepasitikiu aš tais pažadais. Deja. Lietuvoj dar tikėjau žmonių pažadais, nes mane supo garbingi žmonės. Australijoje - kažkas nesuprantamo man: tarsi pažadas būtų tik graži pokalbio palaikymo priemonė. Kur pasaulis ritasi?

Kitas dalykas, dėl ko man neramu pasidarė - nebeturiu motyvacijos, "ugnelės" ką nors nuveikti. Netgi tie mokslai turbūt mokinuosi tik todėl, kad jau kažkiek sumokėjau, ir vistik gerai kai kažkas dalinasi savo žiniomis - juk taip lengviau perprasti. Rodos, Lietuvoj buvau ir aktyvus, ir noriai dirbau, ir noriai bendravau, ir noriai lankydavau papildomas veiklas, koncertus... Nebeliko to. Jaučiuosi pavargęs. Tikriausiai daugelis, kas mane pažįsta asmeniškai iš seniau, šitai pastebėjo. Pastebėjau ir pats. Taigi, šalia mokslo, darbo paieškų, atsirado dar vienas galvosūkis, kaip save pakeisti, motyvuoti. Per daug jau mano galvai - rodos dėl to kartais ir turiu galvos skausmų, ir tada labiausiai norisi nieko nebeveikti, nes paprasčiausiai nieko ir nebesitikiu. Kad ir ką bedarytum. Kur prapuolė tikėjimas? Po gausybės bandymų bet kam gali kantrybė baigtis. 

Nors štai buvo viena nuostabi diena: Šeštadienį keliavau susitikti su draugu pavalgyti picos. Belaukiant pasiblaškau po blusų turgų. Nuostabus oras, pagalvoju. Lietuvoj tikrai nebūna taip gerai. Be to, dirbu tik tris vakarus per savaitę mažai apmokamame darbe, ir galiu save išlaikyti. Ar Lietuvoj taip būtų įmanoma? Ir šiaip, kai išeinu pasižmonėti nuotaika pasikelia. Tik puikiai suprantu, kad būtent šito dabar negaliu sau leisti tiek, kiek Lietuvoje. Bet esminis dalykas turbūt būtų - dirbant kokį darbą.

Ech, pasijutau tipišku lietuviu, kuris tik skundžiasi. Nekenčiu tokio savo bruožo. Bet berašydamas gal perskaitysiu tarp eilučių priežasčių, kas nutiko? Juk tikrai būna ir gražių akimirkų...

Užkliuvo dainos žodžiai, nežinia iš kur paimti. Tiesiog prisiminiau galvoje, ir taip norisi pasakyti -

Ko aš ieškau tikrai nežinau
Gal gyvybės, gal meilės tyros,
O gal laimės tik man paskirtos, tokios tolimos...
Argi niekas manes nesuras
Ir iš šitos tamsos neišves
Ar stovėsiu viena aš nakty nevilty, juodoj nakty....

Vistik norėčiau ne stovėti, o judėti. Lėtai, bet judu. Kažkur, bet blogybė "tamsoj" yra ta, kad nematau link kur. Kad bent "ugnelė" degtų...