Ledai valdo. Per paskutinį mėnesį jų privalgiau tiek, kiek per paskutinius metus kartu sudėjus. Keista, niekada ledų per daug nemėgau, bet įkando kažkoks "ledų" bimbalas, ir sergu dabar. Vis galvojau, kad nieko čia nebeveikiu ir nebemačiau prasmės ką nors veikti. O kas dabar? Ir kam? Ir kodėl? Kaip vienas draugas pasakė: per daug galvoji, o ledai padeda atvėsinti protą... Iš tikrųjų, geriau kas nors išjuntų mano smegenų procesorių, bent trumpam - "atvėstų" ir būčiau vėl kaip naujas kompas, o dabar vis tęsiasi ir tęsiasi tas nuolatinis minčių zulinimas ir, gi reikia kaip nors gaivinti.
Dažniausiai sukertu bent po litrą per dieną, bet buvo ir taip, kad sudorojau ir du. Kaip Keistuoliai ir dainavo: pilna visa Australija ledų iš apelsinų. Tik ne apelsinais, o kainomis tikras rojus - Neapolitan 4 litrai ledų kaina tik 4.29AUD. Tiesa, čia vieni pigesnių, bet ir geri. Bandžiau ir kitus už panašią kainą, bet vistiek šitie geriausi. Kartais ir brangesnių paragaudavau, kaip Streets, bet jie bent man pernelyg saldūs, nors irgi neblogi. Ir taip jau mėnesį. Gero kūnui nebus, ir kaip tik prieš vasarą! Bet ai, nesvarbu. Darbo daug, nusiraminti irgi reikia. Populiariausi ledai:
Bevalgydamas ledų pradėjau žiūrėti vieną lietuvišką serialą "Be namų". Kažkaip užkabino pavadinimas. Pagalvojau, daro kažką panašaus į australų "Home and Away" ("Be namų negerai"). Vistik turinys visai kitoks, bet siužetas patiko. Laimei, tas serialas ne begalinis, todėl viską peržiūrėjau pernelyg narkomaniškai, aukodamas laisvą laiką ir netgi miegą. Na, bet pasibaigė. Kažkiek pasijutau sugrįžęs šešis metus atgal, kai su draugais laukdavom naujų "Nekviestos meilės" serijų. Kai kas pasakytų: lietuviški serialai - tikra tragedija. Nesiimu vertinti, bet lietuviškumo iš manęs neišstumsit net ir su traktoriais! Kartais gera pamatyti ir lietuvišką aplinką. Tuo metu man tiesiog to reikėjo. Beje, kaip ir "Home and Away" :)
Kažkas man patarė paskaityti apie depresiją. Et, galvoju, niekai kažkokie. Taip ir tebegalvoju. Nors paskaičiau depresijos požymius, rodos lygiai taip ir gyvenu: ištisai miegas, motyvacijos nėra, energijos lygis kritęs. Bet mąstau, kad tiesiog tingumas apėmė ir tiek. Juolabiau, kai darbas toks, kad ir psihologiškai reikia save prievartauti, ir fiziškai padirbėti, todėl ir norisi nieko nebeveikti, o tik gulėti ir ilsėtis. Anokia čia depresija, tiesiog tinginystė. Kartais juk žmogui reikia poilsio dienų. Po to, rodos, ir gamtą pamatai, aplinką ir pastebi netgi įdomų namelį paukščiams, kuris matėsi, kad jiems visai patinka...
Ech, tie svaiginantys medžiai pasipuošę alyvomis! Ir aromatai kartais pribloškia iki žemės vien nuo jų stiprumo. Ir tas gitaros inkilėlis tikrai labai pakėlė nuotaiką, ir rodos, nors stygų ten bebuvo, bet pradėjo groti kalėdines giesmes mano galvoje. Vienam prekybos centre ir eglutę jau pastebėjau:
Buvau radęs vieną skelbimą, kviečiantį į Swing Patrol Kalėdinį balių, kuriame šokamas lindyhop'as. Nuostabu, pagalvojau, dar ir šventės ant galvos - vėl finansiniai nuostoliai. Ir pagavau save, kad pasidariau net pernelyg taupus, gal netgi ir skrudžas. Eina sau! Ne į gerą toks gyvenimas... Ir būčiau nėjęs, jei ne viena draugė pastoviai įtikinėjo mane kartu nueiti. Balius vyktų po darbo, tai ir dvejojau, ar dar turėsiu jėgų ir nuotaikos, nes paprastai po darbo norisi tik į lovą: kūnas reikalauja poilsio nuo pastovaus judėjimo ir triukšmo. Bet negi taip ir vengsiu visko? Sutikau ir nuotaika iškart gera pasidarė. Rodos, žmogui daug nereikia.
Pakeliui atradau ir Australijos gatvę! Įdomu pasidarė, ar yra Lietuvoje Lietuvos gatvė?
Balius buvo smagus. Nors buvo momentų, kai pagalvojau jau primiršęs kaip šokti ir gailėjausi, kad nebetobulėju. Nujaučiu, kad mano lindyhop mokslų grupė dabar šoka ohoho kaip gerai, tai man liūdna pasidarė, kad su šita Australija meškos paslaugą sau padariau. Nieko, vistiek šokau, ir kaip draugė man pasakė, kad buvau pakankamai populiarus. Net afterparty vėliau šokių studijoj pratęsėm su gyva muzika ir net keliom salėm. Ir kaip tik reikėjo tą dieną mano telefonui išsikrauti - norėjosi įamžinti vienu kitu filmuku, bet per gyvenimo skubėjimą, net telefoną nebespėjau dorai pakrauti. Daug kam imponavo, kad esu iš Lietuvos. Buvo žmonių, kurie net apie Harlemą Lietuvoje žino iš youtube, ir jiems tikrai paliko įspūdį lietuviški pasirodymai.
Žinau, negražu lyginti, bet sakyčiau, kad kalėdinis lindybalius Lietuvoje pernai man patiko labiau - daugiau ir pasirodymų, ir aura labiau džiaziškesnė, ir jaučiasi, kad renginys buvo pravestas. O čia toks daugiau tradicinis australiškas pasikalbėjimų vakarėlis ir tik du pasirodymai. Lietuva laiko stiprų frontą lindyhope! Taip ir toliau!
Deja, ir nauji draugai neužsilieka Sydney. Štai vienas naujų draugų jau persikraustė į Melburną. Taip ir sukasi gyvenimas - seni išeina, nauji ateina. Taip jau yra - gamta tuštumos nemėgsta... Už Jus mano visi buvę ir esami draugai!
Su kiekviena diena darbo restorane vis daugėja. Kalėdiniai vakarėliai tampa kasdienybe ne tik vakarais, bet ir per pietus. Taigi tenka dirbti vos ne dvigubai daugiau ir krūvio, ir laiko prasme. Suplanuotos laisvos dienos virsta neplanuotomis darbo dienomis. Viena vertus stogas važiuoja nuo darbo gausos, bet kita verus bus pinigų, o jų reikia: gruodžio viduryje pagaliau išeinu iš darbo, nutraukiu nuomą ir iškeliauju su draugais pakeliauti po pietryčių-pietų Australiją beveik tris savaites. Mano bosui tokia mano žinia buvo negera, juk pats darbų karštymetis. O aš juk žmogus - irgi noriu pajusti kalėdinį džiaugsmą, šurmulį, kurį čia dirbdamas nei matau, nei jaučiu, o po darbo tik ilsėtis norisi, o ne keliauti ieškoti kalėdinių giesmių ir spindesio kerais apgaubtų eglučių.
Bet dabar nuotaika vien nuo tos minties tik gerėja. Pagaliau mesiu šitą pragarą. Išeisiu, nors durimis ir netrenksiu - vistik čia lieka keli draugai, su kuriais labai gerai susibendravau, o ir virėjai, šefai, padavėjai ir menedžeriai tikrai labai faini. Viskas būtų gerai, tik pats darbo pobūdis ne man ir kantrybė jau kabo ant siūlelio. Užteks. Na, o po Naujų - nauji metai, nauji darbai. Tada ir galvosiu ką veikti. Visi man sako: esi laisvas paukštis Australijoje, gali daryti ką nori. Gal tikrai seniai taip reikėjo? Bet vis ta galva: negyvensi gi ant gatvės.
Taigi, prieš akis kelionė po pietryčių Australiją. Kaip tyčia šitos vietos nelabai lankiau, kai buvau praėjusius kartus Australijoje, bet čia tikrai yra ką pamatyti ir yra vienų gražiausių Australijos gamtovaizdžio perlų. Nuostabi kalėdinė dovana. Šitą kelionę suderinom ir su siekiu dalyvauti Adelaidėje vyksiančioje Australijos Lietuvių Šventėje, kuriame su draugais šoksime už Sydney folkloro grupę "Sukūrys". Na, jei jau keliaujam mašina iki Adelaidės, tai keliaujam su išplėstine programa: iki Adelaidės keliausim 10 dienų, per visokius nacionalinius parkus, Melburną, Great Ocean Road. Kalėdas atšvęsim Kengūrų saloje (skamba kažkaip šypseną keliančiai), o Naujus jau pačioj Adelaidėje.
Įspūdžių tikiuosi pateikti jau ateinančiais metais.
Kai toks švenčių planas, tikrai jaučiuosi taip pakylėtas, kad skųstis tikrai nebelieka kuom. Ko gi daugiau norėti??? Vistik ateinantiems metams norėčiau gero darbo. Bet čia jau po naujų. O kol kas, nekantrauju pradėti nuotykių kupiną kelionę į ateinančius metus.
* * * *
Ir kadangi šis pranešimas paskutinis šiais metais, norėčiau visiems palinkėti prasmingų Švenčių ir linksmų Naujų metų sutiktuvių.
Šeimoms ir vaikams skiriu šitą pasaką:
Draugams vaikinams tokį rojų:
O merginoms tokį žavesį:
GRAŽIŲ ŠVENČIŲ IR SMAGIŲ NAUJŲ! Karšti linkėjimai iš saulėtosios AUSTRALIJOS! Spaudžiu ranką ir apkabinu VISUS! Kai kuriuos dar ir pabučiuočiau :) Smagaus!
Never give up, Vytai. Jei jau labai labai ilgai nesiseks, bent žinosi, kad padarei viską, ką galėjai. O kai pasidavinėji, tai paskui galėsi tik nagus graužtis dėl progų pražiūrėtų, nes net neįsivaizduosi, kiek jų pražiūrėjai...
AtsakytiPanaikintiKoks čia give up, kai kelionė laukia ir Kengūrų sala... Nuotykiai tik prasideda :)
AtsakytiPanaikintiO aš egoistiškai džiaugiuosi linkėjimais saulėtais ir dovanų gautu žavesiu :) Ačiū.
O! jau seniai laukiau, kada gi parašysi, o tai vis atsidarius vėjai pūsdavo :)
AtsakytiPanaikintio dabar labai smagu buvo paskaityti apie laukiančią kelionę. Tikiuosi, kad atsigausi kaip reikiant!
ir ooo kokios nuostabios tos alyvos ir kaip mielai atrodo ta gitara medyje.. :) beveik pajutau pavasario dvelksmą.. ech, laukt ir laukt mums dar to pavasario.. bent jau tikiuosi, kad Ispanijoj ne taip ilgai reikės laukt kaip Lietuvoj.
žodžiu, patiko man ši tavo istorija ir ypač jos pabaiga apie laukiančią kelionę ir tokius vasariškus linkėjimus..
tik nepersivalgyk ledų! nėra jie jau toks didelis ir nekaltas gėris kaip atrodo..
siunčiu stiprų apkabinimą ir ispanišką bučkį savo mylimiausiam šokėjui ;)
Ačiū Vidmantai už palaikymą. Žinau, gal kam atrodys kad nuleidžiu rankas, bet tikrai sunkūs man šie metai buvo. Viliuosi, kad per kelionę pasikrausiu teigiamos energijos iš gamtos ir kitais metais imsiuos normalaus darbo ieškojimų, kad galbūt galėčiau čia ilgiau pasilikti ir patirti šios šalies žavesį.
AtsakytiPanaikintiKelionės labai gerai, ir dar labiau džiaugiuosi, kad kaip tik dabar jos prasidės - Kalėdinis džiaugsmas pagaliau bus ir man duotas :)
Ačiū tau Juste už bučkį - man be galo ilgu ir malonu. Tikiuosi dar nepraradau šokių įgūdžių :)
Na kadangi čia visi taip optimistiškai nusiteikę tai manau laikas jau į realybę sugryžt.
AtsakytiPanaikintiPirmiausiai tai Vytai padarei didelę klaidą kad pasakei bosui jog išeini iš darbo-čia tikrai ne Lietuva ir ginti reikia tik savo interesus, todėl kai nori išeiti tai pasakai ne iš anksto, o paskutinę dieną, kai tik atsiskaito. Paimi algą ir pasakai kad rytoj jau neateisi. Nes jie visi yra šikniai, ir neabejoju kad vienokiu ar kitokiu atveju tu nukentėsi tas paskutines dienas darbe-arba nesiskaitys su tavim, darbo krūvį padidins, arba nedamokės ar dar koks galas, jie ant šito išradingi.
Ir nei menedžeriai nei kolegos tikrai tau nėra draugai jei jie australai. Jie tik apsimeta ir į akis šypsosi o už nugaros tau gatavi peilį įsmeigt, gali būti tuo tikras. Jei kokie emigrantai ar šiaip jau po pasaulį pakeliavę, tada gal kažką apie nuoširdumą ir galima būtų kalbėt, bet su grynakraujais australais reikia būt itin nepatikliam ir savanaudiškam, paislepiant po plačia šypsena ir pastoviai kartojant "wonderfull" ir "no wories mate".
Kas liečia kelionę automobiliu po Australiją tai neparašei ar tai bus kemperis, keliese keliausit ir kur nakvosit. Nes jei viskas vyks tam pačiam automobilyje, tai kelionė tikrai apkars jau po trijų dienų-ne gamta ir ne vaizdai bus galvoj, o kaip normaliai pamiegot ir pavalgyt.
Mes kai važiavom iš Melburno į Cairns, tai jau kažkur pusiaukelėj mintis buvo tik viena-greičiau pasiekti kelionės tikslą, spjovėm į visus tuos krūmynų ir brūzgynų vaizdus ir važiavom net naktim, nors pradžiai galvojom važiuosim pakrante, užsuksim į geriausius beachus, aplankysim lankytinas vietas ir pan. Bet paskui keitėm maršrutą į trumpesnį sutaupant 500km ir kirtom Australiją tiesiausiu maršrutu, ir tikrai nesigailim.
Dabar galiu pasakyt tik viena-jei kažką Australijoje pamatei, tai toliau važiuot nėra kur, nes viskas visur vienoda-tie patys krūmai, tie patys akmenys, ts pats smėlis ir tie patys kaimai su tais pačiais tamsiais, šaltais ir apsimetusiais veidais.
Great Ocean Road yra neblogas kelias ir vienintelis dalykas ką ten verta pamatyt yra 12 Apostles, toliau galima suktis atgal. Jei dėl pačio kelio ir vaizdų iš jo tai žymiai geresni vaizdai į jūrą yra pas mus Cairnse, važiuojant link Port Douglas, tikrai gražiau nei Great Oean Road, bet gal taip yra dėl to kad tai tropikai, augmenija kitokia, viskas žaliau, pakrantė gražesnė. Sakyčiau tas reikalas su tuo GOR per daug išpūstas, antrą kartą nevažiuočiau ir draugams nerekomenduočiau.
10 dienų automobilyje-oho, stipriai...Parašyk būtinai kokia savijauta bus po to, jei dar aplamai norėsi kažką rašyti. Gerai dar bent kad degalinėse dušai normalūs yra, gali sustot nusipraust, kitaip tai išvis kelionė būtų tikras vargas.
Kadangi pas tave bloge riboja raidžių skaičių bloge, tai tęsiu mintį toliau...
AtsakytiPanaikintiDėl ledų sutinku, pas mus irgi pastoviai pilna kamera jų prikrauta-ledai čia pigūs ir jų yra visokių, Lietuvoje tikrai tokios įvairovės nebuvo. Ir dar pakuoja jie taip po 2-4 litrus, nesismulkinant. Aš tai sakiau Australijoje tikrai sveikai pagyvensiu ir svorio numesiu, bet gavosi atvirkščiai-batonai, beefas, muffinai ir ledai daro savo, nesvarbu kad visą šitą "gėrį" skidi gausybe vaisių ir daržovių. Dabar vėl galvoju mažddaug taip-ai, gryšiu į Lietuvą, tai sveikai pagyvensiu, bent jau batonų kiekis sumažės :DDD
Ir smagu kad Sidnėjus eglutę turi, praeitais metais Melburnas stipriai pasišiukšlino-eglutės mieste valdžia nepastatė, tik kelias dideles spalvotas dėžes girliandom nukabino ir gerai. O Ciarns šiemet užtai eglė Ohoho...Stovi tarp palmių prie baseino, per žaisliukus ir lemputės vos pačią eglę gali įžiūrėt, o ant viršūnės tokia violetinės spalvos žvaigždė žibą..nu smagu...
Žodžiu linkiu sėkmės su kelione, nepamirškit kad važiuojant gali tekti sunkiai rasti vietą kur sustoti, nes dažniausiai visose aikštelėse stovi ženklai kad automobiliuose miegoti negalima, bauda 200 baksų, tad teks pasukti kur į kokį kaimą ir bandyti prie kokio namo sustot jei mentų neiškvies..jiem čia visur nusikaltėliai vaidenas, jei tik suous kad ne vietinis tai žėk dar peiliais apmėtys arba mentus iškvies-juk ne veltui kiekvienas namas su grotom ir aukštom aklinom tvorom. Kokie patys, tokius ir kitus įsivaizduoja.
Oi Almi Almi, kaip visada savo. O tiesą pasakius, kelionė buvo PASAKA. Kiekvieną naktį turėjom ir kur apsistoti, ir apsiprausti ar valgyt pasidaryti - kempingų čia pilna, ir kai kur net nemokamai - svarbiausia reikia pasidomėti nacionaliniais parkais, kur daugumoje yra numatytos vietos pasistatyti palapinę, o šalimais visi patogumai. Ir normaliai pamiegojom, ir normaliai pavalgėm ir kitaip nei tu, aš tikrai rekomenduočiau Great Ocean Road su privalomuoju apsistojimu Bimbi parke, Kengūrų salą ir kelionę palei jūrą nuo Sydney iki Melbourne. Žodžiu, nuotykiai sekančiame bloge ir nuotaikos, ALMI, tikrai superinės! Nesuprantu, kas tau neįtiko. Galbūt esminis skirtumas su tavim yra tas, kad mes daug daug kempingavom su palapinėmis, ir tikrai tas leido pajusti, kad mes atostogose...
AtsakytiPanaikintiIr su darbu taip pat viskas buvo gražu. Prieš išeinant, net pasiūlė daugiau padirbti kitame restorne, o man tai buvo gerai, nes daugiau pinigų gavau. Ir pinigus gavu laiku, ir gražiai atsisveikinom - viskas veikė kaip šveicarišks laikrodis :) Žodžiu, Almi, kažkaip ne tuos žmones sutinki arba reikia žinoti, kuo pasitikėti ir kuom ne.
AtsakytiPanaikintiNa tai šaunu kad tau viskas taip sekasi, matyt likimas, karma. Deja mums Australija kaip užkeiktas šulinys-ko besiimtum, kur begyventum , ką bedarytum-niekas nesiseka, reikia eit tanku dėl kiekvienos gyvenimiškos smulkmenos. Tik jeigu egzistuoji tyliai, ramiai ir jieko nedarai-tada nieko blogo ir neatsitinka.
AtsakytiPanaikintiTarp kitko, tavo įrašo apie Brisbane nesimato, tik titulinis. Siūlau perkraut. Anksčiau vienas praeitų metų įrašas irgi buvo taip pat neaktyvus, dabar štai dar vienas.