Brisbanas. Sudie (?)

Laikas visada būna pats negailestingiausias. Skubėdamas pamatyti kiek tik aplink Brisbaną, sugalvojau aplankyti vietinių brisbaniečių ir daugumos australų mėgstamiausią kurortą Noosa bei vėliau pamankštinti pėdas eidamas Saulėtosios Pakrantės (Gold Coast) pajūriu 30 km.

 Noosa yra nutolus nuo Brisbano apie 150 km. Keista, bet čia dar galėjau važiuoti su Brisbano miesto elektroniniu bilietu, ir čia yra 23 zona. Įprastai į tokią zoną nukeliauti iš mano gyvenamosios pirmos zonos kainuoja apie 20 AUD. Tačiau yra vienas niuansas, susijęs su elektroniniu bilietu: kai įlipi į transporto priemonę, ją turi nukenuoti, prieš išlipant, taip pat reikia nuskenuoti - ir taip nuskaičiuojami pinigai tiksliai tiek, kiek nuvažiuoji. Na, tikslumas apsiriboja zonomis, bet vistiek. Jei pamiršti nuskenuoti išlipdamas, tai nubauduoja 10 AUD. Įdomus faktas, kuris pravertė. Taigi, nuvažiavau į Noosa, ir "pamiršau" nuskenuoti savo el.bilieto. Ir tikrai - kitą dieną nuskenavo tik 10AUD. Šaunu :) Kai geriau pagalvoju, Australijoje kvailiams gyventi tikrai lengviau...

Noosa - gražus kurortinis miestelis. Ramybė primena man Lietuvišką Nidą, tik žinoma čia autentikos nerasta. Kadangi tokį kelią sukoriau, galvojau pernakvosiu bent vieną naktį. Ir neapsirikau - man kaip atvyvistui dviejų dienų ten per akis. O ar poilsiui rinkčiausi šitą vietą - dar pagalvočiau, nes Australijoje tikrai yra ir mažiau žmonėmis apkrautų paplūdimių. Pasieškojęs informacijos apie pigiausias nakvynes, Noosa viena brangiausių hostelių - jei Sydney ir Brisbane galima rasti už 20AUD nakčiai, tai Noosa - tik nuo 30AUD. Jaučiasi, kad renkasi truputi prabangesnė publika, bet tuo pačiu backpack'erių taip pat netrūksta. Net ir lietingą dieną Noosoje banglentės išstisai skrodžia vandenyno bangas. Kažkaip ir fotografuoti nebuvo labai ten ką, nes tai tiesiog ramus kurortinis kaimelis...

Noosa

Vietinė fauna - niekur kitur tokių paukščių nemačiau

Kad ir kokia prabangi būtų medinė mašina :) banglentė privalo būti!

Sakoma, kad šitie medžiai per 10 metų paeina 1-ą metrą

Čia visada taip, ne tik per Kalėdas

Botanikos sodas

Šalia Brisbano esantis botanikos sodas, pasirodo, yra didžiausias Australijoje ir vienas gražiausių. Šiek tiek pavažiavus už parko atsiveria ir viso Brisbano centrinės dalies panorama. Verta ir nuvažiuoti, ir pailsėti, ir paspoksoti...

Skirta Ingai

Australiškos bitės yra gana draugiškos ir neturi gėluonies

Priminė seną gerą žaidimą

30km žygis Gold Coast pajūriu

Kartais taip nutinka, kad negalėjau užmigti visą naktį, tai žiūrėjau filmus ištisai. Bet kiek gi galima čia žiūrėti? Taigi, nusprendžiau iš ryto sėsti į vieną pirmųjų traukinių ir patraukti pasivaikščioti po Saulėtąją Pakrantę. Deja, daug nuotraukų neturiu, nes kažkaip sugebėjau "pamesti" nuotraukas, nors pats fotoaparatas liko rankoje. Deja, pasakysiu, kad kurortas laikosi tik savo istorijos dėka, nes dabar labai daug smėlio tiesiog nelikę, ir tiesą pasakius, pajūris atrodo gana nykiai - smėlio beveik neberasta, daug kur juoda žemė, vien akmenys. Matosi, kad dideli kiekiai smėlio išplėšti ir nunešti į jūra, nes per beveik 30 km, visi betoniniai ir mediniai takai baigiasi ties skardžių, likus dar porai metrų aukščio. Prieš šešis metus tose vietose būvo platūs paplūdimiai be jokių 2m skardžių. O dabar tos bangos vis dar plūkasi prie pat tų skardžių, tai net ir praeiti sausas pajūrui nebepraeisi. Žodžiu, kurortui, kuris čia tikrai didelis ir pilnas dangoraižių viešbučių, manau bus blogai, jei nesusitvarkys, bet neįsivaizduoju, ar vien smėlio privežimas net beveik 30 km ruože apie 2m aukčšio ir 20-30 metrų pločio sugebės ilgam atsilaikyti prieš vandenyno bangas. Toks jausmas, kad pakilo jūros lygis ir taip tas smėlis kažkur numigravo.  Gal mokslininkai ką nors sugalvos, nes dabar ten turizmas laikosi tik gražių paveiksliukų, buvusios istorijos dėka, kai dar buvo labai gražu, bet žmonės kalbėti moka, ir dėja, ateityje toks pajūris turistų nebepritrauks...

Surfers Paradise už 20km

University of Qeensland

 Brisbano miesto lankstinukai nuolat primena aplankyti dar vieną objektą - Qeensland'o universitetą. Ok - laiko juk turiu. Įspūdžiai - patiko paplaukioti laivu iki to univero. Pačiam universiteto teritorijoje be galo daug studentų, ir tikrai pasijutau kaip atskiram miestely, ne Brisbane. Labai didelis plotas, su savo gatvėmis ir savo pastatais. Mūsų Saulėtekis net kartu sudėjus VU ir VGTU atrodo tris kartus mažesnis. Kavinių ir maisto įstaigų kaip šieno, žmonių kaip jūros, pilna visokių aktyvistų kviečiančių į būrelius gelbėti gamtą, stoti į visokias pramogos organizacijas, kaip antai speleologai. Jaučiasi stipri akademinė bendruomenė ir kaip ir visur - visokių kartais žmonių pasitaiko.

Patys univero pastatai labai priminė tarybinius pastatus, tad visai nesužavėjo. Tikslas buvo nueiti į antropologijos muziejų (taip nurodyta lankstinuke), tačiau pasirodo muziejus buvo tik vieno kambario dydžio ir gana nuobodokas. Tačiau australijoje kaip niekur kitur, dažnai pasitvirtina taisyklė, kad svarbiausia ne tikslas, o kaip iki jo daeiti - ir šiuo atveju, pasiblaškyti po Universiteto miestelį ieškant vieno kito pastato ar šiaip vietos pavalgyti tikrai buvo verta ir smagi patirtis.

Katinai ne tik Rygoj ant stogų laksto

 Ate, Brisbane

Ir štai net nesupratau, kaip atėjo laikas išskristi. Toks jausmas, jog turėčiau čia dar pabūti kurį laiką, bet net likus penkioms valandoms iki skrydžio, dar nebuvau susipakavęs savo bagažo. Greitai sugalvojau apifotkinti namus, kad kokie prisiminimai išliktų...

Čia vadinosi Qeenslander tipo namas, paprastai statomas ant polių. Ir grindys tokios plonos, kad kai kur tiesiog būdavo baisu praeiti. Kai kuriose vietose net plyšiai matėsi, todėl budavo paprasta sušluoti visokias dulkes iki tų plyšių ir taip švara namuose buvo lengvai pasiekiama, o kas darydavosi po namu, mažai kam rūpėjo.

Paskutinį vakarą dar nuėjau su drauge išgerti alaus. Atsisveikinimui. Gaila palikti šio miesto. Jei rinkčiausi gyvenimui, Brisbanas būtų viršiau už Sydney vien dėl dydžio, žmonių jūros, gražesnių gatvių, daugiau erdvės. Bet Sydney yra labiau aktyvesnis, įvairesnis kultūriniu atžvilgiu miestas, visiškai kosmopolitinis palyginus su Brisbane. Tad studentams ar laikinai važiuojantiems į Aus, labiau rekomenduočiau pagyventi Sydney, nes tiesiog įvairesnis miestas.

Dar nusimato vienas postas apie Sydney, į kurį grįžtu atsisveikinti su draugais, ir viso gero AUSTRALIJA. Žinutės irgi baigsis. Nebent ateityje kada nors teks dar grįžtį į šią šiltą žemę. Turiu dar tris metus. Ir kapi vienas draugas man sakė - kartą jau nekaltybę praradai ir viskas - visada norėsis... išvažiuot iš LT :) Tad niekada nesakyk niekada.

Brisbanas. Pratęsimas prieš pabaigą?

Ir ką gi, prapuoliau truputėlį. Laimei nei balos manęs paskandino, nei audros nunešė. Paskutines dvi sausio savaites vieni tūsai. Po tokių lebavimų, tikrai nelabai smagiai pasijutau, nes ne mano stilius. Kažkaip norisi pirmiau darbo, o tada jau galėčiau ir ramiau jaustis. Tad vėl ėmiausi kreiptis savo mintis kitur: uzurpavo mokslai. Pribrendo reikalas, kad vistik noriu dar vieną "technologiją" įvaldyti, todėl visa galva pasinėriau į knygas ir ruošimąsi sertifikato egzaminui. Taip pusantros savaitės ir neliko - kiekvieną dieną į Biblioteką, nuo 10am iki 8pm. Į galą, kai jau stogas pradėjo truputi čiuožti - leidau sau pora, trejetą valandėlių ir į dirbtinį paplūdimį nueiti, kur smėliukas visai šalia bibliotekos byra.

Per tą laiką net nelabai po Brisbaną basčiausi. Nebent tik tais reikalais, kai reikėdavo nueiti į nemokamus anglų kalbos kursus pirmadieniais ir ketvirtadieniais, bei trečiadieniais vėl pradėjau mokintis lindyhop'ą intermediate lygiu. Vis šioks toks užsiėmimas. Su darbais visai reikalai sustojo - pinigai tik plaukia ir plaukia iš kišenės. Nebeprisiverčiu dirbti restoranuose, nes tiesiog kažkokia psichologinę fobiją šioms įstaigoms įsigijau. O pagal specialybę - vėl sieną. Šį kartą istorija tokia, kad viena agentūra ieškojo trijų developerių, į kuriuos idealiai tinku. Pora vietų pagražinęs CV, skambinu pirmą savaitę. Po gan išsamaus pokalbio, agentai man atsako - šaunu, CV tikrai geras, kitą savaitę kviesim į pokalbius ir jums paskambinsim. "Na va, prasideda" - pagalvojau. Kitą savaitę pats ėmiausi iniciatyvos ir paskambinau pasiteirauti, kaip su mano pareiškimu. Atsakymas vėl tarsi atstumiantis - "Turim daug CV ir nespėjam visiem paskambinti. Bla bla bla". Atšaunu, kad aš jau jums vistiek paskambinau, tai galėčiau ateiti ir į interviu. Atsakymas: "Mes peržiūrėsim resume, ir šiuo metu dirbam tik su "pure Apex developer". Atsakau, kad toks ir esu, tai man vėl tikina kad dar paskambins. Toks totalus atmušimas jaučiasi, kad jau tiesiog nusibodo žaisti šitą žaidimą. Ir paskutinis lašas buvo, kai kitą dieną vėl patalpinamas tas pats skelbimas, kuriame net neslepia, kad skelbimą kartoja ir buvusius prašo nebeaplikuoti. Anekdotas per ašaras. Tegul jie patys ir žaidžią savo sup**** žaidimą. Nusibodo.
Po tokių žodžių per apsipirkimą maisto prekių parduotuvėj net nepastebėjau, kaip ledai vėl atsirado maišiuky. Skanūs ledai buvo, Peters "Cookies and Cream", neliko per dvi dienas.

Pasižiūrėjau į kalendorių. Ką gi, liko nebedaug. Reikia spėti dar ir Brisbaną pamatyti iki galo. Tik tiek, kad pastarosiomis dienomis vėl lyja ir lyja. Protarpais, bet nervina, nes į paplūdimį nenueisi, o kažkur važiuoti per tokį orą irgi neverta. Laimei Vasario 16 šventė buvo organizuojama Gold Coast'e, tai kažkiek judesio buvo. "Nuvažiavau pavalgyti" gavosi :) Kažkiek ir pabendrauti.

Veidaknygėj irgi parašiau, kad Australija pradeda mane nervinti tai iš daugelio komentarų supratau, kad visi mano, jog aš sėdžiu ir laukiu kol iš dangaus nukris mana. Nu jo, tikrai, - sėdžiu išsisai paplūdimy ir geriu kokoso pieną su laipsniais! Pasaka! Deja, taip nėra ir tai supratau nuo tos akimirkos, kai pernai tik pradėjau ieškoti darbų. Nors ne, jau gaunant vizą buvo dėl to neramu. Juk ne savo noru ėjau dirbti restorane Sydney - gatvėj juk nemiegosi.

Žinoma, toks pasirinkimas buvo mano, bet viltis vistiek miršta paskutinė. Per tuos metus buvo begalę pokalbių, vieni kursai, kiti kursai, kitas miestas. Leidau sau metus. O jie jau beveik į pabaigą eina. Sprendimus reikia daryti logiškai ir šaltai. Nesiruošiu keisti savo nusistatymus, nebent žinoma, tai būtų naudingiau.

O kol kas blaškausi po Brisbaną. Gražu čia. Bet pagyvenęs kažkiek išlenda ir minusai. Geriamas vanduo baisus. Transportas - nors ir važinėja traukiniai, bet taaaip lėtai juda, kad Sydney - rodos ateities miestas. Ir užleidžia tiek autobusų vienu metu (apie 4-5pm), kad tiesiog stovėjau ir žiūrėjau, kiek autobusų buvo vienoje eilėje vienas paskui kito. Suskaičiavau apie 32. Ir taip kas dieną. O maniau, kad tik Vilniuj tie į pilnutėliai 5 autobusai vienoj stotėj nenormalu. Vilniuj tikrai gerai, nors vistik kiek man teko gyventi, Sydney geriausiai susitvarko su transportu, nors miestas ir didžiulis.
Smagu nors tiek, kad atradau nemokama transportą - laivas upe. Pasirodo Brisbanej kursuoja dviejų įmonių laivai, ir vieni iš jų yra nemokami. Tai dabar nebereikia man apeidinėti papludimio ir galiu tiesiog įsėsti į CityHooper prie pat savo namų ir perplaukę per upę kitam krante atsidurti jau centre. Ir šiaip pasiplaukioti vandeniu labai smagu. Vanduo - tai gyvybė: atsigauna protas ir tas siūbavimas išvalo visas mintis iš galvos ir veikia raminančiai.

Dar vienas dalykas, ką pastebėjau su Brisbanu - daug konservatyvesnis miestas. Toks jausmas, kaip iš Vilniaus persikelčiau į Kauną, bet čia stipriau. Sydney gatvėje tiek visokių "ufonautų" prisižiūrėdavau, Brisbane - tylu ramu, kitokių veik nesimato. Visi su marškiniais (dar keisčiau kad visi su ilgom rankovėm, bet susivynioja). Jei Sydney galėjau laikyti kosmopolitiniu miestu, Brisbane jau grynai šalies miestas. Ir viešų taisyklių rodos daugiau - negalima gerti, negalima garsiai kalbėti traukinyje (!?) ar klausytis garsios muzikos. Nors, žiauriai juokinga buvo, kai patys vyresnieji lietuviai kviesdami švęsti V16-tąją ragino nevartoti alkoholį viešoje vietoje, bet "stebuklingu" būdu nusigėrė pirmieji. Kokių žmonių tik nebūna. Bet apskritai, Qeensland'o valstija tokia labiau nacionalistinė, arba tiksliau konservatoriška. Negali kažkaip išskirti kas tai - tiesiog tvyro ore, bendravime, taisyklėse, tvarkoje. Galbūt todėl daug azijiečių nesimato...

Taip gyvenimas ir tęsiasi.

Turėjau valgyti Grybų pyragą, bet nebuvo orkaitės. Nieko, išsiviriau ir dar iškepiau - gavosi blynas

Ir iš kur čia tiek autobusų

... ir dar...

Bibliotekos antro aukšto vaizdas į miestą. Buvo ir geresnių vaizdų, bet čia jauku buvo.

Miesto džiunglėse...

Ech, prisiminiau Lisaboną

Pakeliui į anglų kalbos kursus

* * * * * * * *
Po eilinio apsipirkimo maisto prekių parduotuvėje, išėjęs su penkiais dideliais maišeliais  ir sumokėjęs "tik" 37 dolerius, net po beveik metų vis dar stebiuosi, kas čia dedasi? Kodėl Lietuvoj maistas toks brangus? Blemba, ir kokio velnio dar mąstau, kad Lietuvoj gerai? Ogi todėl, kad tai - vistik savas kraštas. Lietuvoj aš savas. Ir viena senolė lietuvė man pasakė - "aš vis dar imigrantas, ir mano vaikai dar imigrantai, ir dar anūkai bus imigrantai". Mintys įkyrios, bet manau, kad taip galvoju tik todėl, kad nusidodo "žaisti" su įdarbinimo agentūromis. Nors, ką gali žinoti...