Seku seku Pasaką

Pramerkiu akis, guliu, bet dar nesižvalgau aplinkui – pasijuntu, lyg būčiau savo namuose – virš manęs būtų knygų lentyna ir geltonas paveikslas šone. Bet apsižvalgau ir pro langą pamatau palmę... Ir saulę kažkur vakaruose.

Atskridau šeštadienio saulėtą rytą ir, še kad nori, visą dieną pramiegojau. Vakare be galo maloni šeimininkė paruošė vakarienę, pabendravom ir pasijutau beveik kaip vietinis – tiek visko papasakojo apie save, vaikus, savo kaimynus, Lietuvių klubą Sydney. Šeimininkė gyvena su savo vienu sūnum, ir vėl atkreipia dėmesį, kad jai nuolat tenka vyriška draugija, mat turi tik du sūnus, anksčiau buvo ir jos vyras. Dabar priėmė mane kuriam laikui, ir sako: ir vėl aš gyvenu su dviem vyrais. Ir maitina, ir valgydina, kad jau vos ne dvi savaites visai pamiršau apie maisto prekių parduotuves.

Turiu atskirą kambarį, kuriame ir dar vieną svečią būtų galima sutalpinti. Namas lyg pasakoje: nykštukas pasitinka visus ateinančius į vieno aukšto plytinį namą, kurio čerpės įvairiomis spalvomis nulytos. O vidiniame namo kieme, šalia didelio ir mėlyno baseino, savo princesės laukia princas Varlė ir nuolat atsakymų ieškantis protingasis senasis nykštukas su magiškuoju ir viską matančiu rutulėliu.

Kaip būna pasakose, lyg ir bijoti kažko reikėtų. Vis ieškojau, negi čia tokio nebūtų? Gal jau istorija baigėsi ir gyvenu po “ilgai ir laimingai”. Na ne, negali dar taip būti! Mano pasaka dar negali taip baigtis! Ir tikrai, savaitę pagyvenęs pastebėjau nuolatinį trijų varnų atakas prie namo durų tiek vidiniame, tiek išoriniame kieme. Jos taip atakuoja, kad belieka jas papirkti maltos mėsos skanėstais, o gavusios palieka ramybėje ir kuriam laikui nebekelia triukšmo. Jos net vardus turi, tik dar nesusidraugavau. Dabar tai tikrai kaip pasakoj viskas atrodo.

Visiška vasara. Kas dieną apie 25-27 laipsniai šilumos. Krūmai žydi, iš tolo net pagalvotum “kaip dvi šakelės mėlynakės alyvos”. Pas vieną draugę kieme bananai dar auga, vadinasi dar turi būti šilta. Vietiniai jau spėjo pasiguosti, kad šią vasarą ir šilumos tokios nebuvo, kaip yra dabar, rudenį. Jaučiuosi pasivijęs laiką, nes maniau, kad vasaros jau nebepajausiu. O jūra jūra... Bangų ošimas ir vandens skaidrumas baigia ištirpdyti paskutines abejones, kadėl vistik atsitrenkiau į šį pasaulio kraštą. Nors aplankiau ne patį gražiausią paplūdimį, tačiau ir čia uolos užburia, oras gaivina, gamta svaigina. Galvoju, kad kitą vasarą teks ir man pirkti banglentę, nes su pavydu žiūrėjau, kaip kiti skrodžia bangas ir mėgaujasi vandens magija. 

Naminiai bananai

 

 

 

 

Gelbėtojų bokštelis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Viskas aplinkui gražu. Bet tik aplinkui. Pačiam pirma savaitė buvo sunki, nes jaučiausi kaip per miglą – gavau “cold and flu” (slogą) - iš nosies upeliai bėga, akys ašaroja, galvą ir gerklę skauda, iš plaučių girdisi kriokliai. O viską tvarkytis reikia – banko sąskaitas, telefono numerius, valstybinį medicinos draudimą. Galų gale ir pradėti darbo paieškas. Savaitgaliais kaip įprasta niekas nedirba, tai lėkiau aplankyti vietinių lietuvių. Pirmadienį kiek įmanoma apsitvarkiau visus reikalus ir dviem dienoms atsiguliau į lovą. Koks paradoksas – Lietuvoje per didžiausius šalčius nesirgdavau, o čia... Matyt nulėmė didelis temperatūrų skirtumas ir kondicionavimo sistemos, kurios, matomai, yra didesnis priešas nei šalčiai. Kaip bebūtų, ir sirgdamas jaučiuosi visai laimingas - juk saulė šviečia, šypsotis kviečia...

Telefono tinklai ir Mobilus Internetas

Ieškodamas telefono operatoriaus, galvojau pasiimsiu sau įprastą Vodafone tinklą, juolabiau kad ir mobilų internetą siūlo tuo pačiu (nors visi operatoriai tai siūlo). Nuėjau į vieną parduotuvę, pavadinimu “3 powered by Vodafone”. Paklausiau, ar galiu gauti internetą su savo turimu modemu – juk turėtų būti pigiau nei perkant vėl naują modemą. Tas pardavėjas net nenorėjo gilintis, kokį modemą turiu, ar jis veiktų ar ne, liepė pirkti naują ir viskas. “Na ir įtikinėkit taip toliau”, - ir mintyse galvoju, kad aš darbdavio vietoje liepčiau daug mandagiau aptarnauti klientus ir įsiklausyti į jų poreikius. Einu toliau. Parduotuvė “Crazy John's”, kuriame irgi pamatau Vodafone logotipą. Na, pagalvoju, gal čia tokia kaip Lietuvoje veikianti “Mobili linija”. Aptarnauja mergina, labai maloniai, gražiai besišypsanti ir kažkaip įsikalbėjom. Paklausiau, ar čia yra Vodafone tinklas, tai atsakė, kad taip, tik kitu vardu. Internetas irgi eina per Vodafone. Dar pasiūlo nuolaidą, jei pasiimsiu antrą paslaugą, o man kaip tik dviejų paslaugų ir reikėjo. Viskas šaunu. Tik įsidedu kortelę, ir pamatau tinklo pavadinimą “Crazy John's”!!! O juk tikėjausi pamatyti “Vodafone”. Bet kadangi parinko labai gerą numerį, o ir mergina prie širdies buvo, tai kažkaip ir nepergyvenau. Galiausiai paaiškino, kad Australijoje yra trys operatoriai, kurie naudojasi Vodafone tinklais: pats Vodafone, “3” ir “Crazy John's”. Kiti operatoriai turi savus tinklus – Telstra, Optus.

Truputi nučiuožę australai, kurie sugalvojo taip pavadinti tinklą - “Crazy John's”. Pasijutau toks visai nerimtas, turėdamas tokios bendrovės paslaugas. Ar labai norėtų žmonės naudotis tinklu Lietuvoje, jei pavadinimas būtų "Kopūsto galva"? Kaip atrodytų įmonė, naudojanti "Kopūsto galvos" tinklą?! Turbūt grėstų bankrotu, nors kas ten žino. Vis prisimenu vienos draugės nuostabą, kai parodžiau jai apyvartinę proginę australišką 50 centų monetą su lyg vaikų ranka nupaišyta šeima ir šunimi - “Na ir kreizovi tie australai”. Tarsi pasitvirtina, kad gyvenimas realiai yra suaugusių žmonių žaidimų aikštelė, tik čia žmonės nebijo žaisti ir nesiruošia vaidinti, kokie mes dabar rimti...

Kainos – dėl plano pasirašiau sutartį vieniems metams: A$15 per mėnesį, prakalbant už A$200 vertės skambučius, įskaitant A$15 į užsienį ir specialiai apmokestintas paslaugas. Su savo tinklu kalbu nemokamai, minutė į visus kitus tinklus man kainuoja A$0.99, tai gaunasi prakalbėti tris valandas! Plius 500MB priklauso, kai realiai beveik neišnaudoju nė kiek. Plius, kada tik panorėsiu, galėsiu ateiti ir paprašyti naujo telefono, tik tada reikės pasirašyti 24 mėnesių sutartį ir prakalbėti jau leis tik už A$80. O kol kas aš labai džiaugiuosi ir savo senuoju telefonu. Mobilus internetas irgi pasirodė visai kaip Lietuvoje litais – už 10GB su 6 mėn. sutartimi gaunu už A$49, plius duoda ir modemą. Norėjau be jo, bet pasirodė, kad taip geriau negu išankstiniu mokėjimu. O kadangi gavau nuolaidą dėl antros paslaugos, tai už abu man reikės ploti A$55 per mėnesį. Vistik labiausiai patiko tai, kad davė modemą su sutartim tik 6-iems mėnesiams, po kurio modemas jau atiteks man, tai visai nebaisu pabandyti bei pažiūrėti, kaip čia su greičiais yra.

Praėjo savaitė, ir jau gaunu sąskaitą. Žiūriu, A$60. Na, už kovo kelias dienas matau A$4 priskaičiuoti. Kaip ir normaliai. O likusi suma? Atidžiau panagrinėjęs matau keistumą: plano minimalus mėnesinis mokestis yra mokamas į priekį (in advance), o ne už praeitą mėnesį kaip Lietuvoj. Hmm, tai kuo tada skiriasi nuo išankstinio apmokėjimo planų? Tik tuom, kad esi pririštas trumpu laikotarpiu ir taip siūlo daug geresnes sąlygas (smegenų plovimas?). Jau bijau ir pagalvoti, kad galiu visai paskęsti dėl gražių šypsenų ir malonaus bendravimo...

*   *   *   *   *

Ieškodamas darbo, australiškoji "darbo birža" pasiūlo nemokamus anglų kalbos kursus. Rodos ir taip jau daug mokinausi ir moku, bet dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Juolabiau, kad mokins bendrauti daugiausia ("spoken english"), tai kol ieškau darbo, negi man sėdėti nieko nedarant. Be to, iš karto perspėjo, kad jei jausiu, kad lygis per žemas, galėsiu permesti kursus kitur arba mesti, kai susirasiu darbo. Pagyvensim, pamatysim.

Ir toje įstaigoje visos klaviatūros keistos buvo. Tiksliau jos išdėstymas. Norėjau prisijungti ir paspausti Ctrl+Alt+Del, bet tokia pirštų kombinacija, kokią aš buvau įpratęs daryti nesuveikė. Mat mygtukai kažkur pasiklydo...

Pačiam besiklaidžiojant po Sydney gatves, atradau pora mozaikų ant namų sienų, kurias galima įvardinti kaip tikro australiško meno interpretaciją.